- perlanka
- pérlanka sf. (1) 1. Pgr, NmŽ, Skr, Škn klaida lenkiant siūlus ar metant audeklą, kai gijos peršoka lankčio ragą: Párlanka pasidaro, ka siūlai nepataiko ant lankčio rago Lkv. Bus párlanka, kad parsilenkia gijos metant audimą J. Kiek párlankų padarei, avėpiza! Krš. Gijų vaikas neišlenks, párlankos nepadaręs Šts. 2. paveikimas, palenkimas į kieno pusę: Párlanka bus, kad parlenksi kitą ant savo pusės, lig palauši J.
Dictionary of the Lithuanian Language.